vargėti

vargėti
vargė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., várgėti, -ėja, -ėjo 1. Vd darytis neturtingam, vargingam. 2. darytis suvargusiam, sunykusiam, menkėti: Kasdie žmogus sensti ir vargė́ji Gdl. \ vargėti; išvargėti; pavargėti; suvargėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • išvargėti — intr. labai pavargti, išvargti: Esam išvargėję iš sunkių darbų Varn. vargėti; išvargėti; pavargėti; suvargėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavargėti — intr. LKKIX206(Dv) kiek sunkiai, vargingai pagyventi, pavargti: Priseis pavargėt be mėsos Arm. Ažsikorei vargą, tai ir pavargėk – valgai duoną su druska LKKXIII137(Grv). Kap mes pavargėsim be jo (be senelio) Grv. vargėti; išvargėti; pavargėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvargėti — intr. Všk pavargti, suvargti: Dabar skubėk namo, visai suvargėjai! rš. vargėti; išvargėti; pavargėti; suvargėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”